Kiniškas porcelianas ir jo replikos Lietuvos senamiesčiuose

      Kasinėdami Klaipėdos senamiestį radome nemažai fajanso ir porceliano šukių, tarp kurių buvo ir importinio kiniško porceliano. Pasirausęs interneto platybėse, sukurpiau nedidelę apžvalgėlę apie kinišką porcelianą ir jo įtaką Europos keramikos gamintojams. Iki šiol apie tai nedaug kas pas mus rašė, tai gal kam pravers.

     Dar visai neseniai Kinija dažnai asocijavosi su prastos kokybės vakarietiškų prekių kopijomis, tačiau vos prieš kelis šimtmečius viskas buvo atvirkščiai – Vakarų Europoje buvo labai vertinami kiniško porceliano indai, o vietiniai gamintojai rinką užtvindė pigesnėmis kiniškų indų replikomis. Porceliano indai iš Kinijos į Europą masiškai pradėti eksportuoti pačioje 17 a. pradžioje, Ming dinastijos imperatoriaus Vanli (1572-1620) valdymo laikais. 16-17 aa. sandūroje Kinijos ir Europos prekybiniai ryšiai sparčiai augo, pirmiausia Portugalijos ir Olandijos pirklių dėka. Teigiama, kad Kinijos porceliano sostinėje Dzingdedžene (Jingdezhen) specialiai Europai pagaminta ir eksportuota per 3 milijonus indų. Šie brangūs, taip vadinami "kraak" keramikos indai dažnai sutinkami to meto olandų tapytojų darbuose (1 pav.). Nemažai Mingų epochos keramikos išliko iki mūsų dienų: jos nesunku rasti muziejuose ir antikvariatuose, kolekcijas ženkliai papildė radiniai iš nuskendusių laivų.

1 pav. Jan van Kessel dirbtuvės (1626-79). Natiurmortas

     Vanli epochos porceliano indai atpažįstami pagal charakteringą puošybos stilistiką – sekcijomis sudalintus indų pakraščius (2 pav.). Sekcijose buvo dažniausiai buvo vaizduojami gėlių žiedai, vaisiai, kiti laimę nešantys kinų simboliai. Centrinėje dalyje buvo piešiami įvairūs motyvai: gėlės vazose, gamtos vaizdeliai su vabzdžiais, paukščiais ar gyvūnais, rečiau scenos su žmonių figūromis. Indai dažniausiai buvo dekoruojami tik kobalto mėlyna spalva.

     Prekyba su Kinija ne visuomet vykdavo sklandžiai, neretai kiniško porceliano rinkoje pritrūkdavo. Didelė paklausa skatino Europos keramikos gamintojus pateikti rinkai panašius, ir galimai pigesnius gaminius. Maždaug nuo trečiojo 17 a. dešimtmečio Olandijoje suklestėjo mėlynais dažais baltame fone išpieštos keramikos gamyba. Šiai keramikai prigijo Delft keramikos vardas (nuo Delft miestelio, kuriame veikė daug fajanso manufaktūrų). Delft keramika vadinami ne tik indai, bet ir kiti fajanso dirbiniai – apdailos plytelės, skulptūrėlės ir panašiai. Kiniškas porcelianas buvo kopijuojamas ir kitose šalyse - Vokietijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Persijoje ir kitur.

2 pav. Kraak keramikos lėkštė
pagaminta Kinijoje maždaug
 1610-20 m

Vanli stiliaus Delft
 keramikos lėkštė
rasta Amsterdame. 17 a.

Pradžioje Delft keramikos meistrai dažnai preciziškai kopijuodavo kinišką indų puošybą (3 pav.). Vėliau motyvai buvo labiau stilizuojami, atsirasdavo vis daugiau vietinių siužetų – pvz. vėjo malūnai. Nukopijuoti ornamentiką sunku nebuvo, tačiau atkartoti paties porceliano kokybę europiečiams nesisekė dar ilgai. Tik 18 a. antrojoje pusėje Anglijos ir Vokietijos meistrams pavyko sukurti porcelianą, savo kokybe prilygstantį kiniškam. 

     Kiniško Kraak porceliano (datuojamo 17 a. pradžia) Lietuvos archeologinėje medžiagoje lyg ir nėra pastebėta, tačiau rasta nemažai Europoje pagamintų indų, kurių puošyboje nesunku atpažinti Vanli stilių. Kasinėjant Valdovų rūmus rasta lėkštė pagaminta Portugalijoje. Delft keramikos fragmentų randama gerokai dažniau. Pavyzdžiui Vilniuje, Trakų gatvėje rasta fajansinės lėkštės dalis su Vanli stiliui būdingu ornamentu - neužbaigtais linijų priraizgytais ovalais, kuriuos skiria kutai, kiek primenantys aštuonkojį (4 pav.). Centre greičiausiai buvo vienas būdingiausių šiam stiliui motyvų – prie vandens tupintis paukštis. Lėkštė turi visus Delft keramikai būdingus bruožus: abi lėkštės pusės padengtos balta glazūra. Ornamentas nupieštas kobalto mėlyna spalva ir padengtas skaidria glazūra. Molio masėje yra geltono pigmento.

 

4 pav. Delft fajanso
 lėkštė iš Trakų g. Vilniuje

     

5 pav. Delft apdailos plytelė.

Olandija, 17 a. pirma pusė 

6 pav. Delft apdailos plytelės
dalis rasta Klaipėdoje.
Olandija, apie 1640 m.

     Įdomu, kad kiniški indų dekoro motyvai buvo perkeliami ir ant apdailos plytelių (5 pav.). Klaipėdoje, kasinėjant Sukilėlių g. rasta daug apdailos plytelių papuoštų trimis tulpių žiedais, vienu būdingiausių motyvų, kuris taip pat atkartotas nuo kiniško porceliano (6 pav.). Tokios plytelės gamintos Olandijoje apie 1640 metus.

Ko gero daugiausia Vanli stiliumi puoštos keramikos yra tarp vokiškosios majolikos.  XVII –XVIII a. vokiškoji majolika dominavo Ščecino, Gdansko, Elbingo, Karaliaučiaus, Klaipėdos ir kitų Prūsijos bei Pomeranijos miestų stalo keramikoje. Vokiškosios majolikos pasitaiko ir Vilniuje – pavyzdžiui lėkštės fragmentai, kurios kraštai papuošti tipišku Vanli stiliaus ornamentu, rasti Šventaragio gatvėje (7 pav.). Indai gaminti iš šviesaus molio, todėl vizualiai kiek primena fajansą. 

7 pav. Vokiškoji majolika puošta Vanli stiliumi.
Rasta Šventaragio g., Vilniuje. 17 a. antra pusė

8 pav. Vokiškosios majolikos
 lėkštė rasta Elbinge. 17 a.

    Centrinėje dalyje dažnai naudoti tie patys siužetai kaip Kraak ir Delft induose, tarp kurių dažnai sutinkamas siužetas su paukščiu kemsyne (8 pav.) Naudoti ir savi motyvai vaizduojantys miestus, alegorijas ir kt. Kartais archeologai šią keramiką kildina iš Olandijos (http://www.stadtarchaeologie-lueneburg.de/mag/fay-marg.htm), kiti mano kad tai vietiniai gaminiai (http://staremiastoelblag-mah.blogspot.com/2013/01/o-talerzach-fajansowych-ciag-dalszy.html).

9 pav. Delft fajanso lėkštės fragmentai puošti Kangsi
 stiliumi. Rasta Sukilėlių g. Klaipėdoje.
18 a. pirma pusė

     17 a. pab. - 18 a. pradžioje į Europą atvežama žymiai įvairesnio kiniško porceliano. Porceliano žinovai išskiria keletą pagrindinių stilių, pavadintų tuo metu valdžiusių imperatorių vardais arba pagal ornamentikos koloritą. Pastariesiems „prilipo“ prancūziški pavadinimai „Famille verte“, „Famille rose“ ir pan. XVIII a. pirmoje pusėje nemažai porceliano i Europą buvo importuota iš Japonijos Arita miesto dirbtuvių. Šis porcelianas vadinamas „Imari“ vardu (pagal uostą Japonijoje, iš kurio buvo eksportuojamas porcelianas). Kinai taip pat pradėjo savo porcelianą puošti charakteringu mėlynos, raudonos ir auksinės spalvų deriniu (kiniškas Imari stilius). Importinės rytų keramikos mados atsispindėjo vokiškoje majolikoje ir Delft keramikoje, kurios fragmentų rasta Klaipėdoje (9 pav.).

18 a. Kinijos porcelianas pradėtas dengti ruda, taip vadinama Batavijos glazūra. Batavijos (Džakartos) uostas Javos saloje Indonezijoje tuo metu buvo pagrindinis prekybos centras, kuriame Rytų Indijos prekybos kompanijos apsirūpindavo kiniško porceliano indais. Rudai glazūruotas porcelianas buvo labai populiarus Olandijoje ir Švedijoje, nemažai jo rasta ir Klaipėdos senamiesčio XVIII a. antros pusės kultūriniame sluoksnyje Sukilėlių gatvėje (10 pav.). Klaipėdos kiniškas porcelianas gana įvairus. Dominuoja indai puošti kobalto mėlyna spalva, tačiau rasta ir Imari, Famille verte, Famille rose stiliumi puoštų indų. Šio laikotarpio kiniško porceliano masė turi melsvą atspalvį ir tuo skiriasi nuo visiškai balto vokiško ir angliško porceliano. 

10 pav. Kiniškas porcelianas padengtas Batavijos glazūra. 18 a. vidurys - antra pusė

Vilniuje kiniško porceliano randama mažiau, panašu, kad ne visuomet ši keramika būdavo atpažinta. Pranciškonų gatvėje rasta lėkštutė datuojama 18 a. antruoju ketvirčių (pav. 11). Pavienių šukių teko matyti ir kitose senamiesčio vietose. 

 

11 pav. Lėkštutė iš Pranciškonų g. Vilniuje

    
Europoje porcelianas pirmiausia pradėtas gaminti Vokietijoje, Meisene netoli Dresdeno, maždaug nuo 1710 m. Amžiaus viduryje gamyba pradėta daugelyje Europos šalių – Anglijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir kitur. Vienok kiniško porceliano dekoro stilistika išliko madinga ir buvo naudojama dešimtmečiais. Kai kurie ornamentikos šablonai kaip „Mėlynieji svogūnai“, „Šlamutis“, „Senas gluosnis“ buvo ypač populiarūs ir naudoti iki 20 a. vidurio (pav. 11). 

12 pav. Populiariausi europietiško porceliano / fajanso motyvai: "Mėlynieji svogūnai", "Šlamutis" ir "Senas gluosnis"

 Pabaigai, norėtųsi palinkėti mūsų miestų archeologams atidžiau pasižiūrėti į iškasamą porcelianą. Manau pavyks rasti daugiau importo tiek iš V. Europos tiek ir iš Tolimųjų Rytų