2015 m. kovo 21 d., šeštadienis

Angobuoti stalo indai Klaipėdoje 17-18 aa.

     17-18 a. Klaipėdos  buitinėje keramikoje nesunku išskirti importinių indų grupes, kurios pasižymi tiek savita gamybos technologija, tiek ir charakteringa puošyba. Tuo metu Vakarų Europoje  buvo nemažai regionų ar miestų, kuriuose buvo gaminami keramikos indai, skirti ne tik vietinei rinkai, bet ir eksportui. Pagrindinė keramikos gaminių masė buvo gabenama vandens keliais. Į Klaipėdą indai buvo gabenami iš vokiškų, lenkiškų gamybos centrų, taip pat iš Anglijos, Olandijos ir net Kinijos, todėl Klaipėdos senamiesčio buitinė keramika pasižymi didele įvairove, o atvežtinės stalo keramikos kiekis akivaizdžiai viršijo vietinių puodžių gaminius.
     Pagrindinę atvežtos keramikos dalį sudaro stalo indai – lėkštės. dubenys, puodeliai, ąsočiai, taip pat buteliai. Nustatyti keramikos dirbinių kilmę ne visuomet paprasta. Vieni gamybos centrai pažįstami neblogai, apie juos parašytos monografijos, jų gaminiai pardavinėjami aukcionuose. Apie kitus centrus ir juose gamintus indus žinoma gerokai mažiau - kai kurių keramikos rūšių gamybos vieta nenustatyta, tik nuspėjama pagal jos paplitimo geografiją. Kilmės vietos nustatymą apsunkina ir tai, kad keramikos gamintojai dažnai kopijuodavo vieni kitų gaminius.
1 pav. Angobuota stalo keramika iš Klaipėdos, Sukilėlių g., 18 a. sluoksnio
Fig. 1 Slipware from Klaipėda (Memel), Sukilėlių str. 18 century deposits
     Gal kebliausia nustatyti kilmę glazūruotų stalo indų, pagamintų iš raudono molio, pirmiausia todėl, kad tai dažniausiai sutinkama žaliava. Viena iš tokios keramikos grupių yra indai, kurių paviršius prieš glazūruojant buvo padengiamas balto grunto sluoksniu – angobu (angl. „slipware“) (1 pav). Grunto sluoksnis neleisdavo persišviesti moliui per glazūrą, todėl šviesios dekoro spalvos išlikdavo sodrios. Kita vertus, angobas pablogindavo glazūros sukibimą su indu – dažnai randamos šukės su nutrupėjusia glazūra, dėl ko šie indai greičiausiai nebuvo laikomi labai aukštos kokybės gaminiais.
     Angobuotos keramikos puošybos koloritas apsiribojo keliomis spalvomis - žalia, geltona, ruda, kartais oranžine. Praktiškai nenaudotos mėlyna, violetinė juoda spalvos, kurios būdingos kitoms keramikos rūšims, pvz. vokiškai majolikai. Ornamentai buvo nupiešiami teptuku arba dažų pripildytais rageliais (vok. „malhorn“). Dažnai naudota ornamentavimo technika, kuriai neretai taikomas „sgraffito“ terminas –  kai piešinys atliekamas įbrėžiant griovelius, kurie perrėžia angobo sluoksnį. Ši technika greta estetinio efekto pagerindavo glazūros sukibimą su indu.
     Klaipėdoje tokios keramikos santykinai nėra daug, o jos vienodumas leidžia teigti, kad tai importiniai gaminiai. Vienas žinomiausių tokios keramikos gamybos centrų buvo Tiuringijoje, Werra, Fulda ir Weser upių baseinų gyvenvietėse.  Šio regiono miesteliuose veikė daug keramikos manufaktūrų, kurios eksportui gamino lėkštes ir dubenis. Werra lėkščių ir dubenų puošyboje vyrauja koncentrinės juostos ir dekoratyviniai augaliniai motyvai,  tačiau neretai buvo vaizduojami miestai, įvairios mitologinės, alegorinės scenos (2 pav.). Išskirtiniu indų puošybos bruožu laikomas įvairių užrašų naudojimas. Ant lėkščių būdavo užrašomos datos, sentencijos, palinkėjimai ir pan. Šią madą perėmė ir kiti vokiškos keramikos gamintojai.
2 pav. Werra lėkštė su Adomo ir Ievos siužetu
Fig. 2. Werra slipware depicting Adam and Eve
3 pav. Lėkštės iš Klaipėdos su Werra stiliaus ornamentika
(R. Songailaitė (red.), 2010)

Fig. 3. Slipware from Klaipėda with Werra decoration patern
     Regiono keramikos gaminiai tapo paklausūs toli už jo ribų – buvo eksportuojami į kitas Vokietijos žemes, taip pat Olandiją, Angliją ir kitur. Werra keramika buvo eksportuojama daugiausia per Brėmeno uostą, į kurį indai buvo atgabenami kartu su sieliais plukdomais Weser upe. Labiausiai Werra keramikos eksportas klestėjo 17 a., jos galima rasti to laiko Klaipėdos kultūriniuose sluoksniuose ( 3 pav.). Vėliau, atsiradus daugiau panašios produkcijos gamintojų, Wera keramikos dalis rinkoje sumenko.
     Kitas neblogai žinomas regionas, gaminęs panašią keramiką, buvo Reino žemupyje (pačiau galima pasiskaityti čia). Šis regionas pirmiausia garsėjo savo akmens masės keramika, kuri buvo eksportuojama per Amsterdamo uostą. Akmens masės keramikos Klaipėdoje randama gana daug, nebūtu nuostabu, jei kartu būdavo atgabenama ir angobuotų stalo indų.
Angobuotos keramikos gamybos cechą archeologai atkasė Lenkijos miesto Tarnobžego Miechociń priemiestyje. Cechas funkcionavo 16 a. pabaigoje - 17 a. pradžioje. Jame buvo gaminti stalo indai puošti polchromine ornamentika, kurioje galima įžvelgti ispaniškos Majolikos įtaką. Apie šio centro eksportą žinoma nedaug, teigiama kad Miechocino keramika pasiekdavo Elbingo miestą. 
4 pav. Angobuota keramika iš Klaipėdos su  taškučių ornamentu (R. Songailaitė (red.), 2010)
Fig 4. Slipware from Klaipėda with polka dot patern
     Klaipėdos angobuotų lėkščių tarpe išsiskiria indų grupė, kurios vienas iš dekoro elementų buvo smulkiais taškeliais puoštos zonos (4 pav.). Toks ornamentavimas labai tipiškas Švedijos 18 amžiaus miestelių keramikai (pav.5, dar pavyzdžių galima rasti čia). Švediška angobuota keramika paprastai laikoma vietinių meistrų darbu, apie kokią nors gamybą eksportui duomenų rasti nepavyko, tačiau akivaizdus Švedijos ir Klaipėdos radinių panašumas leidžia daryti prielaidas apie buvusius prekybinius ryšius.
5 pav. Lėkštės iš Jonšiopingo (1) ir Linšiopingo (2,3) miestelių Švedijoje
Fig.5. Tableware from Jönköping (1) and Linköping (2, 3) in Sweden
     Keramikos gamybos centrų Baltijos regione galėjo būti ir daugiau, tiesiog ne visi gamintojai turėjo išsikovoję rinkas didesnio mąsto prekybai, ar tiesiog dar stokojame duomenų apie juos. Galima kelti klausimą, ar gamino kokius nors stalo indus Klaipėdos puodžiai ir jei taip, tai kokius. Kaip minėta, angobuotos keramikos Klaipėdoje randama mažai, todėl ji laikoma atvežtine. Ko yra daug, tai raudono molio dubenų, kurių paviršius glazūruotas tiesiai ant molio paviršiaus (pav. 6,7). Dubenys padengti žalia arba skaidria glazūra. Ornamentuoti baltomis koncentrinėmis juostomis, bangomis, rečiau sudėtingesniais geometriniais ar augaliniais motyvais. Retkarčiais ant jų būdavo užrašoma pagaminimo data.
6 pav. Glazūruoti raudono molio dubenys iš Klaipėdos, Sukilėlių g.. 18 a. pabaiga
Fig. 6. Glazed redware from Klaipėda, Sukilėlių str.. Late 18th century.

7 pav. Glazūruoti raudono molio dubenys iš Klaipėdos, Sukilėlių g., 18 a. pabaiga
Fig. 7. Glazed redware from Klaipėda, Sukilėlių str.. Late 18th century.
     Panašios keramikos galima rasti daugelyje Europos šalių, pasitaiko jos ir Lietuvos žemyninės dalies senamiesčių sluoksniuose. Didelis radinių skaičius ir leidžia daryti prielaidą, kad tai vietiniai gaminiai. Be abejo, geriausiai į šį klausimą galima atsakyti suradus keramikos dirbtuves. Panašumai keramikos gamybos technologijose ir ornamentikoje atsirasdavo dėl intensyvių to meto prekybinių ryšių ir konkurencijos keramikos rinkoje. Klaipėdoje turime pavyzdžių, kai skirtingų rūšių keramikos gamintojai naudojo labai panašius siužetus (pav.8). 


8 pav. Angobuota (1) ir vokiškos majolikos (2, 3) lėkštės iš Klaipėdos vienodu siužetu
Fig. 8. Slipware (1) and German majolika (Stettiner ware) (2,3) sharing same characte decoration motif
   Aptartoji keramika tai tik dalis indų, kuriuos buityje naudojo Klaipėdiečiai. Apie vokiškąją majoliką ir kitus importinius indus - kitame dienoraščio įraše.

Pasinaudota:
R. Songailaitė (red.), 2010 - Klaipėdos pilies ir senamiesčio buitinė keramika XIV a. vid - XIX a. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.2010 m., Klaipėda

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą